Ačiū, kad esate!
Jūs esate nuostabios!
Jūs esate unikalios!
Su dideliu dėkingumu dalinuosi klienčių atsiliepimais.
Atsiliepimų kalba neredaguota.
✿✿✿
Labai nuoširdžiai noriu Jums padėkoti, kad mane taip šiltai ir jaukiai priėmėte į grupę. Nors labai bijojau, baimei nebeliko vietos, nes tuomet buvau visiškai išsibarsčiusi. Ačiū Jums nuoširdžiausiai, kad priėmėte mane tokią, kokia tuo metu buvau – subyrėjusi, o laikui bėgant padėjote man save susirinkti atgal.
/Palaikymo grupės dalyvė/
✿✿✿
Sveiki, Nijole,
Pamačiau jūsų postą ir pagalvojau, kad jau senokai noriu jums parašyti ir padėkoti, laikas taip greitai bėga.
Gal prisiminsite, čia ta, kurią Tomas išdavė ir kuri iškart sutiko kitą Tomą, kuris labai stengėsi, gėlės, staigmenos. Tai įsiklausiau į jūsų žodžius, kad taip ypatingai asistuoti gali narcizas, perskaičiau rekomenduojamas knygas, ir vieną dieną sugalvojau “patikrinti”, pasakiau tam antram Tomui, kad labai įsimylėjau (nors taip nebuvo) ir… viskas pasikeitė 180 laipsnių, prasidėjo scenos, nekalbadieniai, vos ne sėdėk namie ir dėl visko atsiprašinėk… Kokia laiminga, kad visgi vidinis balsas liepė klausytis jūsų rekomendacijų, patarimų ir būti atsargiai! Taip, tas žmogus man padėjo, kaip jūs ir sakėt, per upę akmenėliais pereiti ir nelabai sušlapti, aš jam už tai nuoširdžiai padėkojau ir nutraukiau bendravimą.
Ir tada stojau mokytis, baigiau studijas, kurių norėjau, įgyjau reikiamą kvalifikaciją, perlipau per save ir iš karto likimas sudėliojo taip, kad pradėjau dirbti puikioje, privačioje įmonėje. Tiesiog negaliu patikėti, kad aš taip pasikeičiau, kad pagaliau jaučiu visišką ramybę, džiaugiuosi savimi, dalyvauju visokiuose mokymuose, keliu kvalifikaciją, lankau kursus. Turiu ir naują draugą, bendravimas visiškai kitoks. Supratau, kad pagaliau esu savimi, kad prie kito žmogau, galiu būti savimi, tokia, kokia esu, ir nei kiek į jį nesikabinu, juo labiau kaip į laimės šaltinį.
Vaikai ir jau aprimo, vis dar naudoju jūsų patarimus ir per istorijas, pasakas, metaforas, jiems aiškinu situacijas. Pradėjau aktyviau dalyvauti ir jų mokykloje, burti tėvus, organizuoti bendrus tėvų ir vaikų žygius.
Labai ačiū Jums už tai ką darote ir kad sunkiausiais momentais, mokate padėti suprasti, kad gyvenimas visgi gražus ir reikia mylėti ir saugoti save. Ačiū.
/Individualių susitikimų dalyvė/
✿✿✿
Kartais atsiliepimai iš klienčių netikėtai ateina beveik po 7-rių metų…
Tuo jie ir yra ypatingai brangūs!
Per šiuos metus Jūs man davėte tiek daug, Jūs taip mokate atsakyti ir prieiti prie širdies. Turite tam dovaną. Net neįsivaizduojate kokia esu dėkinga už kiekvieną žodį ir labai jus myliu. Mačiau, kaip keičiasi grupėje moterys – ir kokios stiprios jos išeina. Jūs mokote mus mylėti save. Ačiū Jums už viską.
…. ….
Galbūt dar susitiksime, neatsisveikinu. Ačiū, Nijole, Jums iki begalybės!
/Palaikymo grupės dalyvė/
✿✿✿
Susitikimus, atradau visai netikėtai, ieškodama straipsnių, knygų apie santykius, nes viduje vis sukosi mintis, kad kažkas su manimi negerai. Nuo karuselių santykiuose buvau tokia pavargusi, išsekusi ir maniau, kad man niekas nepadės. Tačiau atradusi palaikymo grupės informaciją, nedrąsiai parašiau ir susitariau dėl pirmo susitikimo individualiai. Prieš susitikimą sukosi daug minčių, baimių, kaltindavau save dėl visko: kad nemoku būti ,,normali mergina“ santykiuose, kad esu už visus prastesnė ir t.t. Tačiau po pirmo susitikimo likau sužavėta, užmotyvuota, suprasta bei gavusi palaikymo. Iškart, nusprendžiau, kad noriu pradėti savęs atradimo bei sveikų santykių kelią kartu. Pradžia buvo labai sunki, nes buvau įpratusi kaltinti save dėl mažiausios klaidos, atsiprašymai santykiuose buvo kasdienybė nes už viską labiausiai bijojau būti palikta ir įsikalusi į galvą, kad be jo daugiau nieko nesusirasiu. Tačiau gavusi palaikymą, supratimą, mažais žingsniukais pradėjau savo kelionę. Nijolės pagalba, išklausymas bei parama padėjo išlipti iš duobės. Iš merginos kuri konflikto metu skambinėdavo 100 kartų ir atsiprašinėdavo ex ( kad tik nepaliktų), išsirinkau tinkamiausius būdus ką daryti ištikus krizei. Supratau, kad su manimi viskas yra gerai, kad jausmai, kuriuos jis sukeldavo: baimė, kaltės jausmas tai yra ne meilė, o priklausomybė nuo kito žmogaus.
Šiuo metu, jau lengviau susitvarkau su emocijomis, pamažu siekiu savo tikslų, o ne tik orientuojuosi į kitą žmogų. Žinau, kad kelionėje dar bus kritimų, bet jų jau nebebijau, nes suprantu kad tai išėjimo iš priklausomybės nuo santykių dalis.
/Individualių susitikimų dalyvė/
✿✿✿
Dar kartą noriu Jums labai padėkoti!
Kelis metus jaučiausi prislėgta, be nuotaikos, mažai norėjosi kuo nors užsiimti. Tik po tokio laiko tarpo supratau, kad vienai spręsti problemas darosi sunku. Tuomet atradau Nijolės teikiamą individualią pagalbą. Buvau priimta labai šiltai, todėl kuo toliau tuo lengviau sekėsi atsiverti ir kalbėti. Jaučiausi suprasta ir išklausyta. Visomis temomis kuriomis bekalbėdavau, Nijolė joms pateikdavo nemažai įžvalgų iš įvairių pusių. Todėl dabar pačiai lengviau analizuoti problemas ir jose „nepaskęsti”. Po individualių susitikimų jausdavausi kur kas ramesnė ir išsiaiškinusi rūpimas temas. Po jų ilgainiui išmokau lengviau su problemomis tvarkytis pati. Dabar jaučiuos kur kas stipresnė, atsakingesnė pati už save ir ramesnė viduje.
Esu be galo dėkinga Nijolei už atvirus pokalbius ir tokį stiprų palaikymą!
/Individualių susitikimų dalyvė/
✿✿✿
Ne visada būna lengva ir paprasta, tačiau atkaklumas ir meilė sau visada
pasiteisina.
Mano kelionė prasidėjo prieš 3-4 metus tuomet dar nesupratau kas tiksliai, bet žinojau kad kazkas ne taip. Santykiai buvo toksiski, as be proto nerami, isitempusi, uzgniauzusi savyje visas emocijas ir jausmus. Tuomet suradau Nijole ir jos palaikymo grupę, atsidurus ten pamaciau, kad yra daugybė moteru su panašiomis istorijomis. Kartu ir palengvejo, kad as ne viena tokia, bet kartu ir pamaciau kad laukia sunkus kelias…
Ta kart grupeje praleidau apie 1metus, bet man sunkiai sekėsi atsiverti, taip stipriai buvau uzgniauzusi viska viduje, jog nelabai ir vyko pas mane pokyčiai.
Bet stebėjau merginas, maciau kad yra saugi erdve atsiverti, ir ta sviesa tunelio gale tikrai kazkur tolumoje..
Isejau is grupės, kai maniau igavusi ziniu, patirties ir maniau dabar susitvarkysiu su issukiais. Labai greitai nusivaziavom su vyru i dar didesni toksiskuma, pamaciau kad niekas nepagerejo ir klimpstu tik gylin. Grizau i grupe po dviejų metų, ir tada prasidejo mano tikrieji pokyčiai, kai supratau kad privalesiu prisiimti atsakomybę uz savo gyvenimą, kad niekas manęs neisgelbes nebent tik as pati arba kai pasidaro nepakeliama galiu atiduoti viską i Dievo rankas…
Dabar jaučiuosi zymiai tvirčiau, užsiauginau jau sioki toki stubura, bet kad jis taptu tvirtas ir tiesus turiu nuolat pasirupinti savimi, kas pradzioj atrodė visiška
nesamone ir nemokėjau to daryti. Noriu padekoti Nijolei uz jos atsidavima visoms moterims, kurios i ja kreipiasi. Ji yra musu visu sviesos ir palaikymo saltinis. Ji tarsi svyturis, kurisnet per baisiausia audra parodo kelia laivams i kranta. Esu labai dekinga uz visa kelia drauge.
/Individualių susitikimų dalyvė/
✿✿✿
Su šia kliente dirbome 2017 metais, laiškutį/atsiliepimą netikėtai gavau dabar
2020 metų liepą.
Laba diena Nijole,
Vis svarsčiau jums parašyti ir pagaliau prisiruošiau. Norėjau padėkoti už susitikimus, išklausimą ir pagalbą. Tik jūsų dėka supratau savo vidines problemas ir ėmiau jas spręsti. Jau ilgą laiką nebelaikau savęs „moterimi, kuri myli per stipriai” ir tai tik Jūsų suteikto įkvėpimo ir žinių dėka. Noriu pasidžiaugti ir tuo, kad neseniai ištekėjau už to paties vaikino, apie kurį pasakodavau per susitikimus. Kai nuraminau vidinį nepasitikėjimą ir pati prisiimiau atsakomybę už savo savijautą, mūsų santykiai tapo dar geresni ir papildantys.
Dar kartą dėkoju ir sėkmės!:)
/Individualių susitikimų dalyvė/
✿✿✿
Sveika Nijole,
Grįžtu su savo išvirškintais įspūdžiais. Su Nijole individualiai dirbame 1,5 metų. Atsigręžus ir pasižiūrėjus atgal nustembu kiek progreso padaryta. Dabar taip pripratau gyventi ramiai ir be dramų, kad ta būsena, kurioje buvau prieš pusantrų metų atrodo laaabai tolima. Net sunku prisiminti kokioje situacijoje buvau – visiškas savęs ignoravimas, pykčio-emocijų protrūkiai arba nuolatinis slopinimas. Emociniai kalneliai, nemokėjimas bendrauti su partneriu, nuolatiniai pykčiai arba pasyvi
agresija. Pirmas konsultacijas mes tiesiog gesindavom ugnį, kiekvieną savaitę laukiau susitikimo, nes po jų jusdavau didelį palengvėjimą.
Esu lankiusi terapiją anksčiau, tačiau tokių žymių rezultatų neesu pasiekus. Esu girdėjus prieštaringų nuomonių apie koučinimą. Tačiau Nijolė pakeitė mano įsivaizdavimą, esu tvirtai įsitikinus – su geru koučeriu progresas daug greitesnis ir lengvesnis.
Nijole, ačiū tau už visą šia pagalbą. Mano gyvenimas pagerėjo tiek, kad net sunku prisiminti kokiame skausme gyvenau. Dalis manęs net netiki, kad ten buvau aš, prieš pusantrų metų. Po truputį, po žingsnelį klausydama ir klausdama tikslius klausimus parodei man, kad koopriklausomybė yra daug gilesnė. Vien perskaičius knygą “Moterys, kurios myli per stipriai” tokio rezultato nebūčiau pasiekus. Vienai pamatyti savo silpnąsias puses be galo sunku, jos buvo taip stipriai prilipusios prie manęs. Ir jas padėti pamatyti gali tik profesionali akis iš šalies.
Didžiausia pamoka, kurią išsinešu – poroje negali būti vienas sveikas, o kitas sergantis. Maniau, kad mano partneris turi priklausomybę, tačiau įsisavinau, kad lygiai taip pat ir aš ją turiu. Tik išraiška kitokia. Pokytis prasideda nuo savęs. Tokia banali frazė… Užtat tokia teisinga. Dabar ją įkūnyju praktiškai. Jei jaučiu, kad vis dar noriu partnerį “pagerinti”, tai, brangioji, laikas pagerinti save. O aplinka jau prisiderins.
Nijole, jaučiu tau daug dėkingumo. Mano pasitenkinimas mūsų darbu – 1000%. Žinau, kad visada galiu tikėtis palaikymo ir tavo pagalbos narpliojant painias gyvenimo situacijas. Ačiū tau kad esi, kad daliniesi ir kad mums padedi. Merginos, jei knygos žodžiai rezonuoja – darykit. Darykit tai dėl savęs. Mes esam pačios
atsakingos už santykius kuriuos kuriame. Žengti žingsnį labai baisu, žinau. Po “Bijau, bet darau” ateina didžiulis, neįsivaizduojamas pasitenkinimas.
Leiskime sau kurti šviesią ateitį.
Neatsisveikinu, nes tikiu dar kažkur susitiksime! Ačiū, ačiū, ačiū,
Tu esi kertinis žmogus prisidėjęs prie mano gyvenimo kokybės pagerėjimo. Tokio ženklaus, kad net pati nuoširdžiai netikiu, kad prieš pusantrų metų ten buvau aš.
Tu keiti gyvenimus – dėkoju kad pasirinkai man padėti.
/Individualių susitikimų dalyvė/
✿✿✿
Kai pirma karta atejau i grupe buvau viduje pasimetusi, nes buvau ant skyrybu slenkscio su vyru. (Galiausiai ir išsiskyrėme). Knyga ,,moterys, kurios myli per
stipriai” atvėrė man akis ir parodė priklausomybę nuo santykių. Man užteko pora apsilankymų grupėje ir vis daugiau atvirumo laisvino mane nuo mano
susikurtų sienų, jaučiau didžiulį palaikymą, kad nesu viena tokia. Čia atradau, kad neprisiimdavau atsakomybės už savo gyvenimą, o vis laukdavau kol vyras
mane išgelbės. Ši grupė turi nuostabią biblioteką, tad knygose atradau daug savęs. Na o dabar tęsiu nelengvą kelionę tolyn mokantis priimti atsakomybę už
save, už savo gyvenimą ir dabar sugebu būti viena, be santykių, nes sugriuvo iliuzija, kad ten yra meilė:) Ši grupė yra nepaprasta, tikra, transformuojanti.
Ačiū ačiū ačiū! Visada žinau, kad jei reiktų, bet kada galiu į ją sugrįžti ir gauti daugybe palaikymo.
/Palaikymo grupės dalyvė/
✿✿✿
Ačiū! Jūs man, net jeigu šiandien tiesiogiai su Jumis nesusitinku, esate labai didelė paspirtis šuoliui į kitokią gyvenimo kokybę. Nuolat esanti mano vidiniame fone. Vien žinant, kad esate ir, kai tik pripažinsiu sau bet kuriuo momentu pasimetusi kelyje, tučtuojau galėsiu kreiptis į Jus – tai labai labai didelė ir stipri pagalba. Bazinė, iriantis pirmyn. Ačiū ačiū Jums!
/Individualių susitikimų dalyvė/
✿✿✿
Sunku keliais sakiniais aprašyti, ką man davė grupė, ir vos ne kaskart pabuvojusi grupėje atrandu dar ir dar ką davė, bet esminis dalykas manau tai:
grupės dėka man pavyko susitikti su savimi, atrasti laiko sau ir bandyti spręsti savo rūpesčius per save, neieškant kaltų (situacijose, aplinkiniuose ar savyje). Čia radau supratimą ir palaikymą. Nebesijaučiu balta varna su neįveikiamomis problemomis. Matau šviesą ir einu link jos. Ačiū Grupei.
/Palaikymo grupės dalyvė/
✿✿✿
Na o dabar apie pokyčius…
Man frazė apie tai kad pokyčiai gali ir turi vykti lengvai niekada nekėlė didelių prieštaravimų, bet visada atrodė kad ji skirta ne man. Lengva kalbėti tiems nušvitusiems. o man mirtingai norint gauti ką nors gero reikia daug ir kryptingai dirbti. Reikia surasti taisytinas vietas ir stengtis pakeisti jas, keičiant pvz įpročius ir poelgius. Darant kokius nors namų darbus, kurie verstų dažnai atsidurti už komforto zonos ir taip dažnai elgiantis neįprastai, kol tai taps automatine reakcija. Todėl man vis dar labai sunku patikėti, kad tokie didžiulei pokyčiai mano gyvenime nutiko tiesiog be jokių darbų ar kryptingų pastangų..
mano manymu, dar net neatradus taisytinų vietų. Nepaisant to, kad visa tai vyksta su manim, pačiai man vis dar sunku visiškai pilnai sutikti su ta fraze, kad visi pokyčiai gali ir vyksta lengvai. Man tai vis dar kaip stebuklas. O gal man tiesiog patinka mintis, kad gavau dovaną kurią ne kiekvienas gauna ..
Viena yra tikra… mano gyvenime pokyčiai vyksta lengvai…ačiū, gražios dienos.
/Individualių susitikimų dalyvė/
✿✿✿
Visada dėkojau ir dėkoju Jums, už grupę, kuri labai prisidėjo prie mano kelionės į save, į sugrįžimą į taip trokštamą svajonių gyvenimą. Ačiū Jums už tą
energiją judėti toliau. Ačiū, kad esat.
/Palaikymo grupės dalyvė/
✿✿✿
Buvo smagus suvokimas kad visus nepasitenkinimus, problemas galima išspręsti vienodai, kad nereikia kiekvienai situacijai ieškoti vis kitokių, specifinių, skirtų tik jai sprendimo būdų. Užtenka tik tinkamai suvokti situaciją, kodėl ir ką jaučiu ir dažniausiai mazgas atsilaisvina, viskas nurimsta ir nebevargina. Kartais to negana, bet pirmas pagrindinis didžiausias žingsnis visada tas pats. Taigi reikia tik atidžiau save stebėti ir jausti. O tai niekas geriau už mane nepadarys.
Gražios dienos
/Individualių susitikimų dalyvė/
✿✿✿
Su šia kliente buvom susitikikę tik vieną kart, paskui jinai tiesiog dingo…
parašė po 1,5 mėn. (kalba netaisyta):
laba diena Nijole,
nezinau ar mane prisiminsit, bet gal tai ir nera labai svarbu.tiesiog norejau pasidalinti savo nauja busena.po pokalbio su jumis puoliau pirkti rekomenduotinas knygas ir skubejau vaziuoti i savo namus. cia gryzus papuoliau i visiska rutina, pilna uzimtuma kuris man neleido ne minutei grimsti i depresine nuotaika. buvo atejes mano ex vyras. lyg bandydamas taikytis. o as pasijauciau tokia stipri kad net nesileidau i kalbas ir uztrenkiau duris. pradejau ieskoti uzsiemimu. bet ju tiesiog nereikejo ieskoti. jie atejo patys savaime. nusipirkau nauja masina. tiesiog leidau myleti save. atsirado papildomas darbas. susiradau anglu kalbos kursus. dukra mano matydama mama tokia dziaugiasi ir deda daug pastangu i musu gerus santykius. atsirado nauju vyru. na siuo klausymu neskubu ir nenoriu kolkas. atrodo viskas keiciasi ir as jauciuosi labai gerai. turbut buna stebuklu. ir tikiuosi jie nesibaigs. gal jus kazkokiu galiu turite 🙂 nebenoriu gryzti ten kur buvau. tik i prieki. ir tikrai viskas musu rankose. jus
darote labai gerus darbus. jusu reikia moterim. ir tikiu visos mes atrasim dar graziu dalyku savo gyvenime. tegul ir vienos bet laimingos.buvo malonu jus pazinti. ir linkiu didziausios sekmes jus darbuose ir asmeniniame gyvenime.
/Palaikymo grupės dalyvė/
✿✿✿
Perskaitau ir keliom akimirkom netenku žado… Pirmas kontaktas su šia kliente įvyko 2015 metų kovą.
Kartais tik po 10 metų sužinau, ką klientės išgyvena ir kokį poveikį joms padarė mūsų susitikimai… Nerealiai gera gauti tokį grįžtamajį ryšį! Tikrai žinau, kodėl esu šioje žemėje…! Tam, kad tu nors šiek tiek pasijustum geriau!
Kalbėdama su Nijole Gyle jaučiuosi taip lyg kalbėtume ne tik mes, bet kartu ir mūsų sielos tuo pat metu veda atskirą dialogą, tarsi būtų pažįstamos tūkstančius metų.
Tokio priėmimo, supratimo ir empatijos nesulaukiau pas jokį kitą psichologą. Šiuo gyvenimu šimtą kart drąsiau eiti, kai žinau, kad dirba tokie specialistai kaip Nijolė.
Tokia terapija ne tik teigiamai keičia ir formuoja gyvenimą, bet tarsi ir pakeičia likimą, kurio nuosprendį dažnai sau pasirašome patys. Ačiū už stabilų pagrindą po
kojom, kuomet mano planetoje ir vėl žemės drebėjimas.
/Individualių susitikimų dalyvė/
✿✿✿
Gerai pamenu, kai skubėjau į pirmą susitikimą su jumis, įsitempusi, bijanti, nežinanti, norinti viską pakeisti, o čia, kaip tyčia, vėluojanti auklė, mieste
kamščiai, nerandu reikiamo adreso. Viduje sumaištis, kaltės jausmas ir nusivylimas. Tas beprasmis skubėjimas ir noras būti gera, lėkimas, sukimasis,
pastangos. Aš juk viską padarysiu, viską galiu, suspėsiu, nueisiu, atnešiu, surasiu, o jei šiandien nepasisekė, rytoj dar daugiau pasistengsiu. Vis ratu ratu,
kaip ta voverė, įstrigusi rate.
O šiandien, šiandien aš jaučiu, kad sustojau.. Tarsi nulipau nuo karuselės ir stebiu ją iš šalies. Ne, aš neišsikrausčiau, niekur nepabėgau ir negyvenu viena
atokiame vienkiemyje, taip pat negaliu sakyti, kad kasdieninių rūpesčių, nepatogumų nepasitaiko. Jie yra, ir visada bus gyvenimo dalis, bet jie nėra aš.
Aš atskira asmenybė, mylinti ir sauganti save. Manęs nebevaldo įvykiai, aplinkybės, kitų žmonių nuotaikos ar įsitikinimai. Taip gera pagaliau atsistoti ant savo kojų ir gyventi savo pačios gyvenimą.
Nuoširdžiai ačiū Jums už tai!
/Palaikymo grupės dalyvė/
✿✿✿
Mano nulaužtas kodas… užtrukau su juo…..
bet viduje tas jausmas ir noras užrašyti šią pergalę ruseno nuo pat tos dienos, kai tai atsitiko.. tai nepakartojama ir sunkiai žodžiais nusakoma…nes jie vis kitokie ir kitokie sakosi… ir kartu nieko nesinori sakyti, tiesiog tą jausmą saugoti kaip deimantą.. taigi.
Netikėtas mano gyvenimo pirmas kartas – nulaužtas kodas! Nežinau, kas ir kaip nutiko, bet.. Aleliuja! Pagaliau aš kvėpuoju, galvoju ir gyvenu kitaip. Nusakyti keliais žodžiais – labai sunku, nes tai nepaprasta….rodos, net nesuvokiama. Gal tai panašu į naktyje netikėtai pamatytą šiaurės pašvaistę? o gal tai kažkas už sąmonės ribos?:)
O gal tai tikros laisvės jausmas ? Galvoje – ramybė, Aš – kitokia…. jau kitokia! ir kaip tai atsitiko? Rodos tiek pastangų dėjau ir nedėjau, tiek klausinėjau ir klausiausi, tiek beldžiausi ir laukiau, tiek skaičiau ir meldžiausi, tiek verkiau ir raminausi, tiek laiminau ir paleidau, tiek iš naujo
supratau ir pateisinau, tiek daug kartų atsukau kitą žandą, taip laukiau atsakymo…..ir taip nelauktai – labirinto finišas. O gal kaip filmo pabaiga ir jo suvokimas. Šviesa
tunelio gale? Rastas išėjimas!
Pagaliau gyvenimas pasuko teisingus dantračius ir kodas nulūžo!!! Iškreiptų veidrodžių karalystė dingo:)
Nemoku nusakyti to vidinio jausmo, kuriame saugiai tupi dėkingumas, pilnatvė, ištikimybė sau, taurumas, tiesa, meilė, tikrieji daiktų ir veiksmų vardai….Iki dabar
nesuvokiu, kaip aš iki šiol taip,- jausmų, proto, impulsyvumo, naivaus gerumo, baimės, liūdesio, nusivylimų bangos, ryžto pakeisti pasaulį geresniu ir vėl nuoskaudų
kamuolio- (pora metų .. gal?) mėtoma gyvenau, kol cakt,- ir kaip tele loto milijonas,- sukrito visi teisingi skaičiai ir kodas nulūžo… Spyna nuo grandinių
nukrito. Aš-laisva. Aš- kita. Nebeapsėsta. Nebe tokia, kaip vakar, užvakar, prieš savaitę, mėnesį ir metus… nes neberūpi amžinai klausti ‘kodėl?” Nebeįdomu.
Nebesiklausia….o gal tiesiog atėjo visi atsakymai tyloje…tiesiog…taip, paprastai… nelauktai…kaip stebuklas.
Ir dabar man ruduo asocijuosis su laime, o galvoje skamba I. Jankauskaitės dainos melodija: ” Atiduok man šį rudenį, atiduok- negadink! Pasiimk mano liūdesį ir daugiau negraudink. Atiduok mano šilumą, aš ją sau surinkau! Atiduok man šį rudenį, prašau!” ….ačiū tau, …. aš jau laisva:)
/Palaikymo grupės dalyvė/
✿✿✿
O apie grįžtamąją ryšį…
Kai perskaičiau Jūsų pasiūlytos per „Stiliaus“ interviu „Moterys, kurios myli per stipriai” knygą nusprendžiau, jog turiu moters, mylinčios per stirpiai daug bruožų,
kurių dėka turėjau keletą nevykusių santykių ir supratau, jog turiu pirmiausiai susitvarkyti savo galvą ir taip bandyti rasti atsakymus sau per savo gyvenimo patirtis.
Supratau, jog pati to neįveiksiu ir reikia apsisprendimo tam pasitelkti psichoterapiją. Praėjau beveik 1 metų kelionę. Nusprendžiau prieš pat savo gimtadienį ir tai buvo
geriausia sau dovana, kurią galėjau įsiteikti artėjančio 50-čio proga! Šioje kelionėje atpažinau bruožus, kuriuos turėjau įveikti: teisuoliškumą, susireikšminimą, mokytis priimti žmone be lūkesčių, išlikti žmogiška, bet neturėti tiek gerumo, kad teisinčiau visų aplinkinių poelgius, jog jų poelgiai gali būti pateisinami, brėžti ribas, geriau atpažinti žmones. Liautis taisyti santykiuose sutinkamus vyrus ir galvoti, jog esu tokia unikali, kad tai galiu padaryti! Buvau buvus santykiuose su narcistine asmenybe, buvus santykiuose su nemokančiu savimi pasirūpinti, todėl manoji savivertė pradėjus psichoterapiją buvo pakankamai žema. Mane dažnai savęs pažinimo kelionėje lydėjo pykčio nuotaikos. Teko nemažai apie tai pasigilinti. Kad man užtenka esamu metu psichoterapijos davė suvokimas, jog ėmiau jausti vidinį dėkingumą. Tokį visa apimantį ir tada apsisprendžiau, jog po 2 mėn. ją pabaigsiu, nes jaučiuosi gerokai labiau savimi pasitikinti, kasdien sau dėkoju
už padarytus sprendimus ir pasirinkimus. Pradėjus psichoterapiją, nusprendžiau keisti gyvenamąją vietą – pardaviau savo butą viename mieste ir iškeliavau į kitą. Atlaikiau viską pati: pardavimą, pirkimą, remontą. Visame tame mokiausi pažinti save. Viskas buvo laiku ir vietoje, nes viskas padėjo man sustiprėti kaip žmogui ir šiandien jausti, jog gyvenu Gėrio energijoje, labiau pasitikiu savimi ir Gyvenimu! Būtent taip dabar jaučiuosi, nes išsipakuoju po perkraustymo daiktus, juos imu ir galvoju, kokia esu turtinga ir sau dekinga! Negaila nei vieno sumokėto euro – lankiau 1 kartą per savaitę individualią konsultaciją. Linkiu apsispręsti ir dėti asmenines pastangas, siekiant įveikti savo problemas. Dar metus prieš psichoterapiją turėjau kitus mokymus ir juose išgirdau – išspręsti galima VISKĄ! Tereikia dėti pastangas ieškant sprendimo. Tai gali užtrukti laike, bet norint eiti šiuo keliu, reikia pastangų ir kantrybės. Sėkmės padedant toms, kurios ieško sau pagalbos ir sprendimų!
/Individualių susitikimų dalyvė/
✿✿✿
Mano įspūdžiai ir vidiniai pojūčiai po kiekvieno grupės užsiėmimo būdavo labai stiprus. Klausydamasi kitų moterų smarkiai su jomis susitapatindavau ir
nesunkiai įsijausdavau į jų pasakojamas istorijas. Galėjau kartu patirti ir išgyventi tai, ką patiria jos. Tai man sukėlė didelį bendrystės jausmą, kuris man leido atsipalaiduoti ir lengviau bei atlaidžiau pažvelgti į save. Pasisėmiau išminties ir suvokimo, kaip galima pažvelgti į save giliau bei spręsti savo
vidines problemas. Pati išsisakydama irgi valiausi savo vidų. Iš pradžių buvo nedrąsu viešai kalbėti, tačiau po to atėjo suvokimas, kad man gera, kai manęs klausosi ir ĮDĖMIAI klausosi. Pastebėjau, kad klausymosi įgūdžiai taip pat puikiai lavėja tokioje grupėje 🙂 Nors buvau grupėje tik keturis kartus, man tai dovanojo didžiulę patirtį. Labai ačiū! Manau, kad būčiau tęsusi toliau lankymąsi grupėje, jei ne mano išvažiavimas. Tačiau galbūt būtent jis man padės sutvirtėti ir paaugti visomis
prasmėmis…
Bet kuriuo atveju, visada žinosiu, kur galėsiu kreiptis pagalbos iškilus sunkumams!
/Palaikymo grupės dalyvė/
✿✿✿
Po 2,5 metų individualaus palaikymo, galiu rekomenduoti Nijolę Gylę kaip profesionalią, atidžią, savo srities specialistę. Aš buvau įstrigusi užburtame nepavykusių santykių, nesėkmių labirinte, dėl ko kentėjo mano sveikata ir finansai. O išėjimo pati neberadau. Ir štai atsitiktinai atradau Nijolės palaikymą. Sužinojau, kas yra moterys, kurios myli per stipriai. Tos moterys santykiuose labai kenčia, o dar blogiau, kad leidžia sau kentėti vėl ir vėl. Būtent ir aš tokia buvau, nors anksčiau nė
nenumaniau. Laiku bėgant akys vėrėsi, o lygiagrečiai atėjo ir pokyčiai į mano gyvenimą. Manyje apsigyveno ramybė, nes radau atsakymus į viską kas neramina,
paleidau nuoskaudas, o kiek išmokau – tai net neišmatuojama. Galiu drąsiai teigti, kad individualus palaikymas buvo mano viena iš geriausių ne tik 2,5 metų, bet ir viso gyvenimo investicijų.–
Pagarbiai,
/Individualių susitikimų dalyvė/
✿✿✿
Grupės lankymas man buvo tikras katalizatorius, labai pagreitinęs vidinius procesus. Esu labai dėkinga, kad tokia grupė yra, tai gerokai pagreitino mano problemų sprendimą, prieš tai bandžiau tai daryti savo jėgomis, tačiau pagalba yra labai reikalinga, tai gerokai palengvina ieškojimus ir padeda atrišti įsisenėjusius mazgus.
Taip pat grupėje išmokau KLAUSYTIS. O tai labai reikalinga bendraujant su žmonėmis. Taigi, įgijau naujų bendravimo įgūdžių, džiaugiuosi gyvenimu, priimu jį tokį, koks jis yra. Tapau gyvybingesnė, įgijau drąsos gyventi taip, kaip visada norėjau, drąsiai renkuosi, vis labiau esu ir tampu SAVIMI. Noriu įgyvendinti savo senas svajones, atskleisti talentus, esu atidi sau ir savo poreikiams. To išmokau ir toliau mokausi, dar ne visos svajonės įgyvendintos, tačiau aš jų siekiu!
/Palaikymo grupės dalyvė/
✿✿✿
Paskutinę šių metų dieną norėčiau padėkoti už šiuos metus, kad padėjote juose labiau pažinti save, atpažinti savybes, kurios susiformavę iš įvairių patirčių, situacijų, sutiktų ir esančių šalia žmonių! Viskas tėra kelionė, kurioje einame ir stengiamės mokytis labiau suprasti save, savuosius poreikius. Šiemet tikrai dėl savęs padariau daug! Metai buvo pilni įvykių, virsmo, naujumo. Ačiū, kad padėjote tame kely! Šiandien iš manęs gausite papildomą įmoką, kaip už konsultaciją, bet ji yra padėka,
kai kartais man skirdavote laiko ir kelias minutes daugiau, nei numatytas susitikimo laikas.
/Individualių susitikimų dalyvė/
✿✿✿
Iš vienos moterų palaikymo grupės dalyvės gavau tokią puokštę, kokios nesu gyvenime regėjusi, nes… atėjo laikas atsisveikinti…
Jausmas – nerealus …! Atsisveikinti paprastai būna sunku ir liūdna… Šį kart užplūdo visai kitoks jaudulys: pasididžiavimas, džiaugsmas, sėkmės ir pergalės jausmas, ramybė, užtikrintumas… Ši mergina, palaikymo grupę kaip šveicariškas laikrodukas atlankė lygiai 11 mėnesių ir turi nuostabius rezultatus! Tokius, apie kuriuos aš pati jai atėjus net pasvajot nedrįsau… Štai ką daro atkaklumas, sistemingumas, kantrybė, vidinė motyvacija, darbas ir pasitikėjimas!
Ačiū, Tau mieloji! Jausmas yra tikrai nerealus!
/Mano padėka palaikymo grupės dalyvei/
✿✿✿
Atėjau į grupė tam , kad išmokčiau mylėti save ir kitus (ne per stipriai, o tiek kiek reikia). Daug dalykų suvokiau būdama tarp moterų, kurios tikrai myli per stipriai. Pasidalinimas savo mintimis, jausmais ir emocijomis man padėjo pasijusti laisvesne, o išgirdus kitų moterų mintis, jų išgyvenimus padėjo suprasti kitus ir taip pat save. Jaučiausi jaukiai būdama tarp tų moterų, nes mus tikriausiai vienijo vienas ir tas pats tikslas – išsilaisvinimas. Aš laisviau pradėjau bendrauti, pasijutau turinti pagrindą po kojomis. Labai norėčiau pasakyti, kad, ypač, psichologės Nijolės klausimai, padrąsinimai, jos pasidalinimas savo žiniomis ir savo pačios patirtimi padėjo tvirčiau pasiekti tą pagrindą. Linkėčiau kiekvienai moteriai taip pasijusti, nes laisvės jausmas tikrai geras.
Ačiū, Jums, Nijole.
/Palaikymo grupės dalyvė/
✿✿✿
Atėjau į grupė tam , kad išmokčiau mylėti save ir kitus (ne per stipriai, o tiek kiek reikia). Daug dalykų suvokiau būdama tarp moterų, kurios tikrai myli per stipriai. Pasidalinimas savo mintimis, jausmais ir emocijomis man padėjo pasijusti laisvesne, o išgirdus kitų moterų mintis, jų išgyvenimus padėjo suprasti kitus ir taip pat save. Jaučiausi jaukiai būdama tarp tų moterų, nes mus tikriausiai vienijo vienas ir tas pats tikslas – išsilaisvinimas. Aš laisviau pradėjau bendrauti, pasijutau turinti pagrindą po kojomis. Labai norėčiau pasakyti, kad, ypač, psichologės Nijolės klausimai, padrąsinimai, jos pasidalinimas savo žiniomis ir savo pačios patirtimi padėjo tvirčiau pasiekti tą pagrindą. Linkėčiau kiekvienai moteriai taip pasijusti, nes laisvės jausmas tikrai geras.
Ačiū, Jums,
Nijole.
Klausimas: Ar galima Tavo atsiliepimą skelbti viešai?
Aišku, kad galima. Tam ir parašiau, kad ta moterų dalis, kurios dvejoja ar nedrįsta, pagaliau išdrįstų ir ateitų, pradėtų veikti dėl savęs. Kelias sunkus, bet gi jį nueiti pasidaro labai lengva.
/Palaikymo grupės dalyvė/