Straipsnis publikuotas: 2013 m.
Prieš pusę metų Vilniuje atsirado pirmoji ir bene vienintelė Lietuvoje pagalbos grupė moterims, mylinčioms per stipriai. Į užsiėmimus ateina tos, kurioms poreikis būti mylimoms tapo kankinama priklausomybe.
Įkurti šią grupę psichologę Nijolę Gylę paskatino amerikiečių psichoterapeutės Robin Norwood knyga "Moterys, kurios myli per stipriai". Jau senokai tapusi pasauliniu bestseleriu, bet tik neseniai išversta į lietuvių kalbą knyga sulaukia vis naujų leidimų ir kaskart dingsta iš knygynų. Anot N.Gylės, tai tik vienas įrodymų, kad R.Norwood knygoje aptariama problema išties aktuali.
"Mylinčios per stipriai - tai moterys, kurios trokšta būti mylimos, bet pačios taip nesijaučia. Jos viską daro dėl kito žmogaus, o šis to nė nepastebi. Geriau įsigilinusios jos suvokia, kad visa tai ne meilė, o kažkokie kiti jausmai - kančia, laukimas, baimė likti vienai", - vardijo N.Gylė.
Remiantis R.Norwood, "meilė tampa per didelė, jei partneris mumis nesirūpina, o mes vis dar negalime jo palikti. Iš tikrųjų mes norime jo, mums reikia jo vis labiau. Taip mūsų noras mylėti, mūsų meilės ilgesys, pati meilė tampa priklausomybe." R.Norwood teigia, kad ši priklausomybė, kaip ir kitos, yra liga, kurią reikia gydyti.
Svarbiausia - būti suprastoms
Pasak N.Gylės, įklimpusioms į šią bėdą moterims labai trūksta specializuotos pagalbos. Žinoma, yra telefono linijų, kuriomis galima skambinti, išsikalbėti, bet to tikrai nepakanka.
"Norint įveikti šią priklausomybę reikia veiksmingos pagalbos iš šalies: tai galėtų būti psichoterapija ar lankymasis pagalbos grupėje, asmenybės ugdymas ir tobulinimas", - sakė N.Gylė.
Vienas svarbiausių dalykų - kad moterys būtų išklausytos, išgirstos, suprastos ir priimtos tokios, kokios yra, be kritikos ir pamokymų, kad "esi kvaila, palik jį, kam tu sau gyvenimą gadini". Tam padeda lankymasis pagalbos grupėje. Kai bendraudamos tarpusavyje moterys suvokia, kad jos ne vienos tokios pasaulyje, problema, atrodžiusi nežmoniškai sunki, iš karto palengvėja.
Gelbėtojų dalia
Kaip ir kitais atvejais, priklausomybės nuo santykių ištakos veda į vaikystę. R.Norwood daug metų konsultavo priklausomybių turinčius asmenis ir jų šeimas. Ji įsitikino, kad moterys, užaugusios šeimose, kur vienas iš tėvų buvo priklausomas nuo alkoholio, dažnai tapdavo tokios, kurios myli per stipriai.
Vaikystėje jos bijodavo pikto ir girto tėčio, bet vis tiek jį mylėjo. Šitaip supainiotus jausmus jos, jau suaugusios, perkeldavo į savo gyvenimą. Galų gale sutikdavo alkoholiką vyrą, kurio bijodavo, bet vis tiek laukdavo, rūpindavosi juo, ir visa tai vadindavo stipria meile.
"Tos moterys ir merginos dažniausiai būna gelbėtojos. Joms reikia susirasti narkomaną ar alkoholiką ir gelbėti jį, o apie save visiškai negalvoti. Kitas žmogus joms yra daug svarbesnis nei jos pačios, dėl partnerio jos gali padaryti viską", - teigė N.Gylė.
Tokios moterys vaikystėje buvo įsikibusios į alkoholiką tėvą ir tikėjo, kad savo meile jį pakeis. Deja, tai nepavykdavo. Užaugusios jos siekdavo būti stipresnės ir toliau manydavo, kad jų pareiga perauklėti savo vyrą, būti kartu su juo ir kentėti. N.Gylės teigimu, pokyčiai vyksta tada, kai įsisąmoninate, kas esate, o ne tada, kai bandote tapti tuo, kuo nesate.
Dėl vidinės tuštumos
N.Gylė patyrė, kad dažniausiai tokios moterys kilusios iš šeimų, kuriose augdamos patyrė emocinį badą.
"Tarkime, tėtis - karininkas, jūreivis arba diplomatas, nuolat keliaujantis ir retai būnantis namie, o mama dirba, jos taip pat nėra namie. Arba tėtis emociškai uždaras, nuolat į televizorių įnikęs žmogus. Vaikai trokšta būti mylimi, bet užauga jausdami tuštumą širdyje. Vyrai vidinę tuštumą linkę užpildyti išoriniais dalykais, todėl tampa alkoholikais, narkomanais, "darboholikais", labiau įninka į pomėgius: sportą, žvejybą. Tuo metu moteris traukia vidiniai dalykai - tarpusavio santykiai, jų analizavimas, tad jos tampa nuo šito priklausomos", - pasakojo N.Gylė.
Dirbančią su savo grupe psichologę nustebino vienas netikėtai išryškėjęs dalykas. "Labai daug, gal net pusė moterų įvardijo, kad jų tėvai - mama arba tėtis - buvo pedagogai. Dažniausiai pasakota apie jų emocinį šaltumą, griežtumą, pernelyg didelius reikalavimus, siekį visada pateisinti "gerbiamų mokytojų" vardą. Tokiems tėvams tiesiog negali būti blogai, tad vaikui neleidžiama suklysti ar kaip nors "ne taip" pasielgti. Matyt, moterims tai atsikartoja ir vėlesniuose jų santykiuose su vyrais", - svarstė N.Gylė.
Šviesa tunelio gale
Kadangi priklausomybė nuo santykių - labai rimta ir sudėtinga problema, ateinanti dar iš vaikystės, pasveikti tikrai nelengva.
"Mylėjimas per stipriai yra įprotis, priklausomybė, todėl dar daug kartų grįžtama prie to paties. Norint pasveikti reikia atkaklių ir nuolatinių pastangų, bet šviesa tunelio gale tikrai yra", - teigė N.Gylė.
Pasveikimo nuo per stiprios meilės rezultatas būna skirtingas. Kai moterys randa jėgų gyventi kitaip, ima dvasiškai tobulėti, suvokia, kad prastas partneris joms nebereikalingas. Bet būna ir taip, kad pradėjus keistis moteriai, ima keistis ir jos vyras, santykiai pagerėja ir pora neišsiskiria.
"Sveikstanti moteris gali būti viena ir nesijausti vieniša, nes ji sklidina vidinės pilnatvės. Tai labai svarbu. Juk priklausomybė nuo santykių susijusi su bandymais tokiu būdu užpildyti emocinę tuštumą. Kai ją užpildo vidinė pilnatvė, santykiai nebėra taip skausmingai svarbūs. Žinoma, moteris gali vėl imti ieškoti partnerio, bet jai pradeda patikti visai kitokie vyrai, ir ji pati pradeda patikti visai kitokiems", - pabrėžė N.Gylė.
Kalbino Aistė Masionytė
Straipsnis skelbtas: © Lietuvos žinios:2013.03.23 d.
Ar mylite per stipriai? TESTAS
Straipsniai apie palaikymo grupę.
Klienčių atsiliepimai apie individualius susitikimus.
Internetu nuolat vyksta moterų palaikymo grupė -
"Moterys, kurios myli per stipriai".
Galimas ir individualus palaikymas.
Ateik. Parašyk. Klausk. Susisiek.
Užpildyk formą apačioje ir pradėk sveikimo kelionę.
Kada, jei vis dar ne dabar?
