Moterys, kurios myli per stipriai » Naudingi straipsniai

Kas yra mylėjimas per stipriai?
Foto: 

„Mylėti per stipriai“ – tai priklausomybė.

 

Kaip bebūtų gaila, „mylėti per stipriai”, - tai yra priklausomybė, priklausomybė, kurią, deja, mes pačios pastebime ir suvokiame paskutinės… o kartais net ir suvokusios, tai labai kruopščiai slepiame nuo aplinkinių akių. Tai visai natūralu – juk tai priklausomybė, tokia pati bėda, kaip alkoholizmas, narkomanija, kleptomajina ir t.t., tik priklausimybės objektas ne konkretus daiktas ar veiksmas, o būsena – noras būti mylimai. Dėl šio noro mes galime padaryti viską, pasiryžusios viskam, kas tik įmanoma ir neįmanoma, kas įveikiama ir net protu nesuvokiama.

 

„…meilė tampa per didele, jei partneris nesirūpina mumis, yra mums netinkantis, o mes vis dar negalime jo palikti. Iš tikrųjų, mes norime jo, mums reikia jo vis labiau. Suprantame, kaip mūsų noras mylėti, mūsų meilės ilgesys, pati meilė tampa priklausomybe.

 

Priklausomybė yra bauginantis žodis. Jis pažadina vaizduotę, ir bemat prisimename, kaip gyvenimus griauna narkomanai, smeigiantys sau į rankas heroino adatas. Mums šis žodis nepatinka, ir nenorime juo įvardyti savo santykių su vyrais. Tačiau, dauguma mūsų esame "vyrų narkomanės" ir, kaip kiekvienas kitas narkomanas, turime pripažinti savo problemos rimtumą, kad galėtume pradėti gydytis nuo jos.

 

Jei kada nors pastebėjote esanti įkyriai prisirišusi prie vyro, galėjote numanyti, kad to įkyrumo priežastis buvo ne meilė, o baimė. Mes, kurios mylime įkyriai, esame pilnos baimės - baimės būti vienišos, baimės būti nemylimos ir neįvertintos, baimės, kad mus gali ignoruoti, palikti arba sužlugdyti. Mes mylime su nepaprasta viltimi, kad vyras nesuteiks mums skausmo. Bet mūsų baimės vis stiprėja. Gyventi pradedame tarytum vien tam, kad mylėtume ir sulauktume atsako. Ši strategija nepadeda, todėl mes stengiamės, imame mylėti dar labiau ir mylime per stipriai.” (12 psl.)

 

Čia mus labai dažnai suklaidina mūsų visuomenėje įsigalėjusi nuostata, kad meilėje reikia vien tik aukotis, kad meilėje reikia pamiršti save, netgi kaip vertybė rodoma į smurtaujančio alkoholiko žmoną ir sakoma: „pažiūrėk jis ją kasdien lupa, o ji kenčia, myli jį ir net negalvoja skirtis, va čia tai meilė!“. Tiesą pasakius, jokia čia meilė, tai grynų gryniausia priklausomybė. Iš kur ir kaip ji atsiranda labai gerai ir su pavyzdžiais galime pasiskaityti Robin Norwood knygoje „Moterys, kurios myli per stipriai“, todėl čia apie tai nerašysiu, noriu pabrėžti tik viena – aukotis šeimoje reikia, netgi būtina, tačiau tai turi daryti abu partneriai. Priešingu atveju labai trapi tampa riba tarp to, kad šeimoje reikia aukotis ir to, kad vienas iš partneriu pats tampa kito auka. 

 

Štai kaip apibūdinami geri santykiai: „Geri santykiai remiasi abipuse pagarba ir santykinai proporcinga jėgos pusiausvyra. Čia ir jautrumas, ir rūpinimasis kitu žmogumi, jo jausmais ir poreikias, čia ir pripažinimas to, kas yra būdinga partneriui ir kas jį išskiria iš kitų žmonių. Žinoma, tarp šių idealių santykių yra erdvė argumentams, blogai nuotaikai, nuomonių skirtumui, net pykčiui. Tačiau mylintys partneriai randa efektyvių būdų priimtiskirtumus, jie nemano, kad tai yra mūšis, kurį trūksd plyš privalo vienas kuris laimėti.

 

Kitais žodžiais tariant, geri snatykiai, turėtų praturtinti tavo gyvenimą, bet ne apriboti, kai tu verčiama atsisakai tų dalykų, kurie buvo tavo sudėtinė charakterio dalis. Susisaistome su partneriais, kuriuose matome mums patrauklias savybes. O jei iš mūsų reikalaujama atsisakyti privalumų, kad taip būtų išsaugota taika, - tai jau rimta klaida.“

 

Taigi, pradžių pradžia, norint pradėti sveikti – tai pastebėti, kad mylime per stipriai ir pripažinti, kad tai - priklausomybė. Ir būtų daug geriau tai pripažinti „šiek tiek per anksti“, nei „šiek tiek per vėlai“.

 

Tačiau kodėl netgi „jeigu dabar laisvai galime įvardinti problemą, vis dar nesugebame jos įveikti? Asmenybės pažeidimas, kuris yra mylėjimo per stipriai priežastis, neturi savyje pagydančios galios, jei negauname pagalbos, papildančios mūsų savarankiškas pastangas. Mums reikalinga pagalba, kad pakeistume tai, kas yra giliai įsišakniję charakteryje ir apie tai ši knyga. Norinčioms pasikeisti, knyga suteikia reikalingą informaciją“. (10 psl.)

 

Atminkite: "mylėjimas per stipriai" - ne sloga, nei per septynias dienas, nei per septynis mėnesius pats savaime nepraeina.

 

Nijolė Gylė

Pagal Robin Norwood knygą „Moterys, kurios myli per stipriai”.

Susisiekite su mumis!