Moterys, kurios myli per stipriai » Naudingi straipsniai

Kilo klausimų? Prašau, parašyk: mokausimyleti@gmail.com

 

"Mylėjimas per stipriai" - ne sloga, nei per septynias dienas, nei per septynis mėnesius pats savaime nepraeina.

plačiau
Undinėlės sindromas arba moterys, kurios myli per stipriai.

"...Kai katastrofos mus ištinka realiame gyvenime, - psichoterapeutai sako: „kiekviena krizė yra sveikimo pradžia“. Jie žino, jog nepaisant skausmo, stiprių išgyvenimų metu suaktyvinamos visos mūsų psichinės jėgos, įsijungia visi rezervai ir ateina ar atrandama netikėta pagalba. Tai vadinamas mūsų „angelas sargas“ – vidury šių rodos neišsprendžiamų konfliktų ir praradimų prižadinta stipri energija, kurios dėka žmogus patiki kad gali „viską pradėti iš naujo“ ir atranda savyje jėgų kūrybai, tačiau vien tik šio tikėjimo, kaip mes žinome, neužtenka. ..."

Pilną straipsnį skaitykite čia.

Toksiški santykiai: kaip atpažinti ir kaip ištrūkti?

Žmonės, kurių santykiai su romantiniu partneriu yra toksiški, kartais teisina savo arba savo partnerio elgesį, o kartais labai išgyvena dėl to, kad šie santykiai dažnai sukelia daug nusivylimo ir skausmo. Toks dviprasmiškumas sukelia vidinę sumaišti ir abejojimą savimi bei „uždaro“ žmogų toksiškos meilės rate.

 

Norint išsilaisvinti iš šio ydingo rato, pirmiausiai reiktų sau nuoširdžiai pripažinti, kad santykiai su romantiniu partneriu yra toksiški. Psichologijos mokslų daktarė Jill P. Weber išskiria keturis požymius, kurie gali padėti atpažinti toksiškus romantinius santykius. Pilną straipsnį skaitykite čia.

 

Apie puikybę...

Sakoma, kad puikybė – didžiausia žmonijos rykštė...

Yra dvi puikybės formos: mentalinė ir dvasinė.

Mentalinė puikybė – tai požymis tų, kurie galvoja, kad viską žino. Kai tik mes suabejojame jų žinojimu, puikybė ima viršų ir žmogus užsispiria, siekdamas įrodyti savo teisumą. Susidaro įspūdis, kad vienintelis nugalėtojas čia gali būti jis, o kiti neišvengiamai ir visuomet bus pralaimėtojų vietoje. Jėga ir įtaka, kuriomis, regis, apdovanoja puikybė, yra tiesiog iliuzija, nes vienintelis pralaimėjęs yra tas, kurį užvaldo puikybė…       Pilną sraipsnį skaitykite čia.

 

Priemonės nuo bejėgiškumo

    ... Seligmanas padarė tokią išvadą: kai neįmanoma kontroliuoti ar įtakoti nemalonių įvykių, susiformuoja labai stiprus bejėgiškumo jausmas. ...

   Įrodyta, kad jeigu žmogus sistemingai:

 - Patiria pralaimėjimą, nežiūrint į visas pastangas;
 - Išgyvena sunkias situacijas, kurioms jo veiksmai nedaro jokios įtakos;
 - Patenka į chaosą, kur pastoviai keičiasi taisyklės ir bet koks judesys gali būti baudžiamas…

    Visais šiais atvejais žmogui atrofuojasi valia ir dingsta noras apskritai kažką daryti. Užplūsta apatija, o paskui ją atskuba ir depresija. Žmogus pasiduoda.

     Kaip priešintis? Ką daryti, jei išmoktas bejėgiškumas jau atsikariavo jumyse savo teritoriją? Ar galima nenuleisti rankų ir nepasiduoti apatijai? Pilną straipsnį skaitykite čia.

 

Nebyli tragedija, apie kurią niekas nekalba

Tiesiog dabar, mūsų namuose vyksta nebyli tragedija su pačiais brangiausias mūsų žmonėmis – mūsų vaikais. Vaikai atsidūrė siaubą keliančioje emocinėje būsenoje. Negana to, siaubą kelia ir paskutinių 15 metų vaikų sveikatos statistika.

 

Pilną straipsnį skaitykite čia.

Straipsnio originalas rusų kalba čia.

Kaip kūnas atspindi mūsų emocinę įtampą.

 

"...Dažnai sakome, kad realybę visiškai suvokiantis žmogus stovi ant žemės arba tvirtai laikosi. Vadinasi, įsitvirtinęs žmogus nebegyvena iliuzijomis. Jam jų nebereikia. Kita vertus, žmogus, kuris gyvena iliuzijomis, ir visiškai nesvarbu, reikia jam jų, ar ne, skraido padebesiais ir dėl to negali stovėti tvirtai. Visi geri psichiatrai dirbdami siekia išsklaidyti paciento iliuzijas. ..."

Pilną straipsnį skaitykite čia.

Kam reikalingos vedybos?

 

Mūsų senelių pasakos turėjo faktiškai vieną pabaigos šabloną, kuris a priori buvo laikomas pačiu teisingausiu: „Jie susituokė ir gyveno ilgai ir laimingai“. XXI a. pasakos baigsis šiek tiek kitaip: „Jie pamilo viens kitą, sumetė skudurus ir gyveno toliau“. Ar laimingai?.. Istorija nutyli.

Pilną straipsnį skaitykite čia.