 |
Autorė pasakoja savo gyvenimą, kurio kelerius metus praleido su manipuliuotoju.
Pradžia buvo graži, nors kartais ir trikdanti. Tačiau Karolina nepaklausė kažką įtariančio proto balso ir ištekėjo už žmogaus, smurtavusio ne tik psichologiškai, bet ir nevengdavusio pakelti prieš ją ranką.
Ir nors ne kartą autorės galvoje „kažkas spagteldavo“, ji su šiuo žmogumi išgyveno keletą metų, ištekėjo už jo ir pagimdė jo vaiką. Ir tik senkant kantrybei ir argumentams, pateisinantiems smurtautoją, Karolina susidomėjo savo vyro atveju ir sužinojo, kad šis kenčia nuo ribinio asmenybės sutrikimo.
Mes labai mažai žinome apie smurtą šeimoje; dar mažiau – apie psichologinę manipuliaciją ir manipuliuotojus. Tuo tarpu prievartą savo namuose patiria daugybė moterų. Reikia apie tai kalbėti, pasakoti, liudyti, surasti spąstų mechanizmą ir jį išardyti, kad geriau suprastume, kaip jis veikia.
Būtent tai Caroline Bréhat puikiai atskleidžia savo liūdname, jaudinančiame, tikrais išgyvenimais paremtame pasakojime. Šia istorija autorė parodo pačią manipuliacijos esmę. Ji aprašo kiekvieną etapą: sugundymas, pasisavinimas, sužlugdymas; pasakoja, kaip, apraizgyta manipuliacijos gijomis, ji nesugebėjo pamatyti daugybės dalykų, kurie įgavo prasmę tik tada, kai kažkas galvoje spragtelėjo ir ji pagaliau atsipeikėjo. Moteris aiškina, kodėl buvo taip sunku kitomis akimis pažvelgti į savo sutuoktinį, kuris iš pažiūros atrodė Žmogus iš didžiosios raidės, sąžiningas ir pareigingas vyras. Ji stengėsi išgyventi; ji ištrynė iš atminties jo šlykščius užgauliojimus, tarsi jų nė nebūtų buvę. Iki tos dienos, kai nušvito šviesa, iki tos akimirkos, kai jinai jį demaskavo.
Svarbiausia žinia, kurią siunčia autorė, tokia: iš šių spąstų galima ištrūkti. Aukos gyvenimas gali pasikeisti, tik reikia išdrįsti. O geriausia – perskaityti knygą ir atpažinti manipuliuotoją, kol jis dar neužvaldė jūsų.
Nuostabi, lengva, nedidelė, visą dėmesį užvaldanti ir akis daugeliui moterų atverianti knyga.
